Lietuvos kariuomenės ordinariatas

Lietuvos Respublikos Kariuomenės ordinariato statutas
Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados

Lietuvos Respublikos Kariuomenės ordinariato statutas*

Įžanga

Remdamasis Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartimi dėl Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados, pasirašyta 2000 metų gegužės 5 dieną Vilniuje ir įsigaliojusia po apsikeitimo ratifikavimo dokumentais 2000 metų rugsėjo 11 dieną Vatikane, 2000 metų lapkričio 18 dieną Šventasis Sostas Vyskupų kongregacijos dekretu Christi discipuli Lietuvos Respublikoje įsteigė Kariuomenės ordinariatą.

I) Kariuomenės ordinariatas

1 straipsnis
Kariuomenės ordinariatas Kanonų teisėje prilyginamas diecezijai. Jam vadovauja vyskupas, kariuomenės ordinaras. Oficialiai jis vadinamas Lietuvos kariuomenės ordinaras.

2 straipsnis
Kariuomenės ordinariatas tvarkomas pagal:

a) Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartį dėl Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados (toliau – Sutartis);
b) šio statuto normas;
c) Popiežiaus Jono Pauliaus II 1986 metų balandžio 21 dienos apaštališkąją konstituciją Spirituali militum curae (toliau – SMC);
d) Kanonų teisės normas.

3 straipsnis
Kariuomenės ordinariato tikslas – rūpintis Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovada (plg. Sutarties 1 str. § 1).

4 straipsnis
Kariuomenės ordinaro jurisdikcijai priklauso:

a) Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys katalikai kariai ir civiliai;
b) katalikai, jų šeimų nariai ir kiti kartu su jais gyvenantys katalikai;
c) katalikai, besimokantys karo mokyklose, pastoviai dirbantys karo ligoninėse ir kitose kariuomenės institucijose;
d) katalikai, vykdantys kariuomenės ordinaro jiems pavestą užduotį nuolat arba su kariuomenės ordinaro sutikimu.

5 straipsnis
Kariuomenės ordinariato kurija ir pagrindinė Šv. Ignoto bažnyčia yra Vilniuje.

II) Kariuomenės ordinaras

6 straipsnis
Popiežius laisvai skiria kariuomenės ordinarą. Prieš jį paskiriant, apie tai pagal Sutarties 2 straipsnį informuojamas Lietuvos Respublikos Prezidentas.

7 straipsnis
Kariuomenės ordinaro jurisdikcija yra asmeninė, ordinarinė ir sava, bet vykdoma kartu su vietos ordinaru. Kareivinės ir kitos kariuomenei skirtos vietos pirmiausia priklauso kariuomenės ordinaro jurisdikcijai, o antraeile tvarka – diecezijos vyskupo jurisdikcijai. Esant neužimtoms kariuomenės ordinaro ar jo kapelionų pareigoms, diecezijos vyskupas ar vietos parapijos klebonas veikia pagal savą teisę (plg. SMC 5 str.).

8 straipsnis
Kariuomenės ordinaras pagal teisę yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos narys.

9 straipsnis
Esant neužimtoms pareigoms arba tuo atveju, kai kariuomenės ordinarui yra sutrukdyta eiti jo pareigas, ir Šventasis Sostas nenusprendžia kitaip, konsultorių kolegija, laikydamasi Kanonų teisės, išrenka Kariuomenės ordinariato administratorių.

III) Kariuomenės ordinariato dvasininkai

10 straipsnis
Kariuomenės ordinariato dvasininkiją sudaro dieceziniai kunigai ir kunigai vienuoliai, kurie, prieš tai gavę savo diecezijos vyskupo ar vienuolijos vyresniojo leidimą, yra pastoviai arba laikinai paskirti Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovadai pagal Sutarties 4 straipsnį.

11 straipsnis
Dieceziniai kunigai gali būti įkardinuojami į Kariuomenės ordinariatą pagal Kanonų teisės normas po atitinkamo bandomojo laikotarpio.

12 straipsnis
Kunigai, pastoviai paskirti Lietuvos Respublikos kariuomenės sielovadai, vadinami Kariuomenės ordinariato kapelionais; jų teisės ir pareigos prilyginamos klebonų ir vikarų teisėms ir pareigoms.

13 straipsnis
Kariuomenės ordinaras gali, iš anksto susitaręs su atitinkamu vyskupu ar vienuolijos vyresniuoju, laikinai ar konkrečiam tikslui priimti diecezinius kunigus ir kunigus vienuolius dirbti kariuomenės sielovadoje. Jie vadinami kariuomenės kapelionais tol, kol dirba kariuomenės sielovadoje, tačiau jurisdikcijos atžvilgiu jų statusas neprilygsta pastoviai paskirtų kariuomenės kapelionų statusui.

14 straipsnis
Kariuomenės kapelionus skiria ir perkelia kariuomenės ordinaras. Kariuomenės ordinariato ir Krašto apsaugos ministerijos susitarimu kariuomenės kapelionams, paskirtiems rūpintis kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovada, skiriamos patalpos ir sudaromos materialinės sąlygos sielovadinei veiklai.

15 straipsnis
Kariuomenės ordinaras dvasiškai ir materialiai rūpinasi Kariuomenės ordinariato kandidatų į kunigystę ugdymu. Kariuomenės ordinariato kandidatai į kunigystę gali būti ugdomi bet kurioje Lietuvos ar užsienio kunigų seminarijoje, iš anksto susitarus su atitinkamais vietos ordinarais. Ugdyti pašaukimus į kunigystę kariuomenės ordinarui padeda kariuomenės kapelionai.

16 straipsnis
Rengdami tikinčiuosius priimti sakramentus, ypač santuokos, kariuomenės kapelionai laikosi Lietuvos Vyskupų konferencijos nustatytų normų.

17 straipsnis
Visi kariuomenės sielovados centrai (kapelionatai) privalo turėti pakrikštytųjų, sutvirtintųjų, santuokų ir mirusiųjų registracijos knygas. Kiekvienų metų pabaigoje šių knygų įrašai turi būti perduoti Kariuomenės ordinariato kurijai ir saugomi kurijos archyve drauge su kitais oficialiais Kariuomenės ordinariato dokumentais.

18 straipsnis
1. Kariuomenės kapelionus laisvai skiria, perkelia ir atleidžia kariuomenės ordinaras.
2. Kariuomenės kapelionai taip pat netenka pareigybės:

a) jiems pasiekus valstybės įstatymų nustatytą amžiaus ribą;
b) pasibaigus paskyrime nustatytam laikui;
c) jiems dėl teisėtų priežasčių atsistatydinus;
d) juos pašalinus iš pareigybės dėl teisėtos ir protingos priežasties.

19 straipsnis
Vadovaujant kariuomenės ordinarui bei kariuomenės kapelionams, į sielovadą gali būti įtraukti ir tinkamai dvasiškai bei profesiškai pasirengę pasauliečiai.

IV) Kariuomenės ordinariato kurija

20 straipsnis
Kariuomenės ordinaras administruoja Kariuomenės ordinariatą, padedamas kurijos, į kurios sudėtį įeina šie asmenys: a) generalinis vikaras; b) kancleris; c) sekretorius; d) ekonomas; e) aptarnaujantis personalas.

21 straipsnis
Pagal Kanonų teisės normas kariuomenės ordinarui padeda konsultorių kolegija, kunigų taryba, pastoracinė ir ekonominių reikalų tarybos. Aktyvią ir pasyvią rinkimų teisę turi tik pastoviai paskirti kariuomenės kapelionai.

V) Kariuomenės ordinariato tribunolai

22 straipsnis
Bažnytinio pobūdžio teisminiuose procesuose, kuriuose svarstomos bylos, susijusios su Kariuomenės ordinariato tikinčiaisiais, kompetencija pirmoje instancijoje priklauso Vilniaus arkivyskupijos tribunolui, o antroje instancijoje – Kauno arkivyskupijos tribunolui.

VI) Baigiamieji potvarkiai

23 straipsnis
Kiti klausimai, liečiantys Kariuomenės ordinariato ir Krašto apsaugos ministerijos tarpusavio santykius, sprendžiami laikantis Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinariato Reglamento nuostatų (plg. Sutarties 10 str.).

24 straipsnis
Šventojo Sosto išleistas, šis statutas įsigalioja, paskelbus jį oficialiame Lietuvos Vyskupų konferencijos leidinyje.

*2001 metų spalio 13 dieną Šventojo Sosto Vyskupų kongregacija patvirtino Lietuvos Respublikos kariuomenės ordinariato statutą. Kongregacijos dekrete nurodyta, jog šis statutas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jo paskelbimo oficialiame Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidinyje dienos. (Statutas buvo paskelbtas „Bažnyčios žiniose", 2001 11 16, Nr. 21).